Idėja šitam įrašui atsirado gan spontaniškai. Visai netyčia pasinėriau į youtubę. Kažkokiais tikslais užsimaniau dar kartą pasižiūrėti ten esančias Benski Šou ištraukas. Kas prisimenat devyniasdešimtųjų pradžią, tai turbūt žiūrėdavot, man ta laida iki šiol lenkia visas lietuviškų televizijų humoro laidas. Ta va, o nuo to dar pažiūrėjau kelis video seno gero Radio Šou, o paskui vėl pradėjau žiūrėt visokius seno popso gabalus. Tiksliau popso gabalus pradėjau žiūrėti po to, kai Tynta šoko pagal kažkokį gabalą, kurio žodžiai buvo "Ačiū tau nors už tai. Ačiū kad nemelavai. Ačiū kad viską iš anksto man pasakei", tai aš jį pagooglinau ir pasirodo čia Viktorijos ir grupės Vitražas gabalas "Ačiū tau". Žodžiu po šito aš galutinai užsivežiau žiūrėti visokius Dinamikos, Džordanos ir kitų grupių pasirodymus. Radau netgi vieną video, kur Bavarai dainuoja kažkokią labai timberleikiškai skambančią visai kokybiško popso dainą ir jų dar 4. Žodžiu pradėjau žiūrėti video iš tokio festivalio Pop Art, kuris man apskritai atrodo visai fainas. Pirma fainas ta prasme, kad ten dar grojo gan klausomas popsas, kurį kad ir sudarė trys akordai, keturi taktai ir šešios eilutės teksto, bet ne tik rankos nesitiesia jo išjungti/perjungti, bet kojos pačios kilnojasi pašokt, o rankos - palinguoti. Antras - publika ne malkinė. Gerai, aš prisipažįstu, kad festivalyje Lietuvoje nesu buvusi, bet esu buvusi įvariuose koncertuose, tiek uždaruose tiek atviruose ir įvairiausio plauko. Tai kokia katedros aikštė neišsijudina be Cicino "Meilės laivo". Nors yra ir kitų užvedančių dainų. O žiūrint tuos smagius juostinius video iš Pop Art'o matai kaip džinsinė (1994 beveik visi be išimties su džinsovkėmis) publika šokinėja ir banguoja. Tai ar per 15 metų žmonės ant tiek sumalkėjo, kad nepašokinėja, ar ant tiek pasidarė bailūs, kad jiems labai svarbu "ką šalia esantis pagalvos, kai aš šokinėju". O realiai iš mano patirties, tai į tuos, kurie iš širdies tūsinasi masiniuose renginiuose, kiti žiūri tikrai įtariai, daugmaž kaip į kažko apsirijusius arba tiesiog trenktus. Trečia, dėl ko man patinka Pop Art festivalis - tai popso festivalis. Ir popso reikia. Dabar yra tikrai nemažai festivalių visokioms kitokioms muzikos rūšims (Roko naktys, Bliuzo naktys, GaDi, Velnio Akmuo, Tundra ir dar visokių kurių nepamenu), bet tokio kaip pop muzikos festivalio kaip ir nėra. Festivaliai yra žiauriai geras dalykas mažiau žinomoms grupėms, kurios ten gali pasireikšti plačiosioms masėms. Peržvelgiau Pop Art istoriją, jis vyko nuo 1989 iki 2000 ir ten dalyvavo tikrai didelė krūva grupių, kurių pavadinimą pirmą kartą girdžiu. Bet yra ir tokių, kurios gerai žinomos. Jeigu visi rėkiam, kad Lietuvoje gero popso nėra (o geras popsas kaip daiktas tikrai egzistuoja), tai kaip jis bus jeigu nėra kur naujoms grupėms pasireikšt? Dabar vieni eina į Eurovizijos atranką, kiti reklamuojasi su maudymukais žurnale Klubas. Grąžinkit popso festivalį!
Beje čia video ne iš Pop Art'o, bet čia mano vaikystės muzika, žiauriai vežanti.
No comments:
Post a Comment