Šiandien pas mane groja: 5'Nizza
Šiandien galvojau, kodėl retai rašau blogą. Visų pirma, tai pas mane visiška tundra, dykuma ir ledynai. Nieko nevyksta, nieko neveikiu, sėdžiu ir vegetuoju šitam prakeiktam tolimam krašte. Ok, tarkim, kas gal įdomu tai tai, kad susiradau draugų Ukrainoje ir Rusijoje ir per dieną bent kelias valandas praleidžiu kalbėdama/susirašinėdama rusiškai. Tai bent kiek pataiso nuotaiką ir leidžia tobulinti savo rusų kalbos žinias. Bet nuo nuobodžios kasdienybės gelbėja tik šiek tiek.
Antra, man darosi sunku sklandžiai reikšti mintis lietuviškai. Kai parskrendu namo, namiškiai juokiasi iš tokių derinių kaip "mėlyna marškinėliai" arba vos ne belekokio žodžių kratinio ir keistos jų tvarkos sakinyje. Taip pat kartais pritrūkstu atitikments angliškam žodžiui. Žinau, čia yra siaubingai gėda ir nepagarba lietuvių kalbai (specialiai netaisiau šito sakinio, kad pasijaustų kokio lygio klaidos man gaunasi).
Trečia, man apskritai viskas ima įgrysti. Ištisom dienom ieškau sumauto darbo prakeiktam Londone, rezultatų beveik nulis arba ne tai ko reikia, viskas veda į neviltį ir blogą nuotaiką. Nieko nenoriu, noriu užmigti ir atsibusti vasarą namie. Trys su puse metų emigracijos jautresniems žmonėms labai kerta per nervus ir protą.
Monday, February 13, 2012
Sunday, February 5, 2012
Draugiškai apie popsą
Šiandien klausausi: 5'nizza ir Кар-мэн (Car-man)
Idėja šitam įrašui atsirado gan spontaniškai. Visai netyčia pasinėriau į youtubę. Kažkokiais tikslais užsimaniau dar kartą pasižiūrėti ten esančias Benski Šou ištraukas. Kas prisimenat devyniasdešimtųjų pradžią, tai turbūt žiūrėdavot, man ta laida iki šiol lenkia visas lietuviškų televizijų humoro laidas. Ta va, o nuo to dar pažiūrėjau kelis video seno gero Radio Šou, o paskui vėl pradėjau žiūrėt visokius seno popso gabalus. Tiksliau popso gabalus pradėjau žiūrėti po to, kai Tynta šoko pagal kažkokį gabalą, kurio žodžiai buvo "Ačiū tau nors už tai. Ačiū kad nemelavai. Ačiū kad viską iš anksto man pasakei", tai aš jį pagooglinau ir pasirodo čia Viktorijos ir grupės Vitražas gabalas "Ačiū tau". Žodžiu po šito aš galutinai užsivežiau žiūrėti visokius Dinamikos, Džordanos ir kitų grupių pasirodymus. Radau netgi vieną video, kur Bavarai dainuoja kažkokią labai timberleikiškai skambančią visai kokybiško popso dainą ir jų dar 4. Žodžiu pradėjau žiūrėti video iš tokio festivalio Pop Art, kuris man apskritai atrodo visai fainas. Pirma fainas ta prasme, kad ten dar grojo gan klausomas popsas, kurį kad ir sudarė trys akordai, keturi taktai ir šešios eilutės teksto, bet ne tik rankos nesitiesia jo išjungti/perjungti, bet kojos pačios kilnojasi pašokt, o rankos - palinguoti. Antras - publika ne malkinė. Gerai, aš prisipažįstu, kad festivalyje Lietuvoje nesu buvusi, bet esu buvusi įvariuose koncertuose, tiek uždaruose tiek atviruose ir įvairiausio plauko. Tai kokia katedros aikštė neišsijudina be Cicino "Meilės laivo". Nors yra ir kitų užvedančių dainų. O žiūrint tuos smagius juostinius video iš Pop Art'o matai kaip džinsinė (1994 beveik visi be išimties su džinsovkėmis) publika šokinėja ir banguoja. Tai ar per 15 metų žmonės ant tiek sumalkėjo, kad nepašokinėja, ar ant tiek pasidarė bailūs, kad jiems labai svarbu "ką šalia esantis pagalvos, kai aš šokinėju". O realiai iš mano patirties, tai į tuos, kurie iš širdies tūsinasi masiniuose renginiuose, kiti žiūri tikrai įtariai, daugmaž kaip į kažko apsirijusius arba tiesiog trenktus. Trečia, dėl ko man patinka Pop Art festivalis - tai popso festivalis. Ir popso reikia. Dabar yra tikrai nemažai festivalių visokioms kitokioms muzikos rūšims (Roko naktys, Bliuzo naktys, GaDi, Velnio Akmuo, Tundra ir dar visokių kurių nepamenu), bet tokio kaip pop muzikos festivalio kaip ir nėra. Festivaliai yra žiauriai geras dalykas mažiau žinomoms grupėms, kurios ten gali pasireikšti plačiosioms masėms. Peržvelgiau Pop Art istoriją, jis vyko nuo 1989 iki 2000 ir ten dalyvavo tikrai didelė krūva grupių, kurių pavadinimą pirmą kartą girdžiu. Bet yra ir tokių, kurios gerai žinomos. Jeigu visi rėkiam, kad Lietuvoje gero popso nėra (o geras popsas kaip daiktas tikrai egzistuoja), tai kaip jis bus jeigu nėra kur naujoms grupėms pasireikšt? Dabar vieni eina į Eurovizijos atranką, kiti reklamuojasi su maudymukais žurnale Klubas. Grąžinkit popso festivalį!
Idėja šitam įrašui atsirado gan spontaniškai. Visai netyčia pasinėriau į youtubę. Kažkokiais tikslais užsimaniau dar kartą pasižiūrėti ten esančias Benski Šou ištraukas. Kas prisimenat devyniasdešimtųjų pradžią, tai turbūt žiūrėdavot, man ta laida iki šiol lenkia visas lietuviškų televizijų humoro laidas. Ta va, o nuo to dar pažiūrėjau kelis video seno gero Radio Šou, o paskui vėl pradėjau žiūrėt visokius seno popso gabalus. Tiksliau popso gabalus pradėjau žiūrėti po to, kai Tynta šoko pagal kažkokį gabalą, kurio žodžiai buvo "Ačiū tau nors už tai. Ačiū kad nemelavai. Ačiū kad viską iš anksto man pasakei", tai aš jį pagooglinau ir pasirodo čia Viktorijos ir grupės Vitražas gabalas "Ačiū tau". Žodžiu po šito aš galutinai užsivežiau žiūrėti visokius Dinamikos, Džordanos ir kitų grupių pasirodymus. Radau netgi vieną video, kur Bavarai dainuoja kažkokią labai timberleikiškai skambančią visai kokybiško popso dainą ir jų dar 4. Žodžiu pradėjau žiūrėti video iš tokio festivalio Pop Art, kuris man apskritai atrodo visai fainas. Pirma fainas ta prasme, kad ten dar grojo gan klausomas popsas, kurį kad ir sudarė trys akordai, keturi taktai ir šešios eilutės teksto, bet ne tik rankos nesitiesia jo išjungti/perjungti, bet kojos pačios kilnojasi pašokt, o rankos - palinguoti. Antras - publika ne malkinė. Gerai, aš prisipažįstu, kad festivalyje Lietuvoje nesu buvusi, bet esu buvusi įvariuose koncertuose, tiek uždaruose tiek atviruose ir įvairiausio plauko. Tai kokia katedros aikštė neišsijudina be Cicino "Meilės laivo". Nors yra ir kitų užvedančių dainų. O žiūrint tuos smagius juostinius video iš Pop Art'o matai kaip džinsinė (1994 beveik visi be išimties su džinsovkėmis) publika šokinėja ir banguoja. Tai ar per 15 metų žmonės ant tiek sumalkėjo, kad nepašokinėja, ar ant tiek pasidarė bailūs, kad jiems labai svarbu "ką šalia esantis pagalvos, kai aš šokinėju". O realiai iš mano patirties, tai į tuos, kurie iš širdies tūsinasi masiniuose renginiuose, kiti žiūri tikrai įtariai, daugmaž kaip į kažko apsirijusius arba tiesiog trenktus. Trečia, dėl ko man patinka Pop Art festivalis - tai popso festivalis. Ir popso reikia. Dabar yra tikrai nemažai festivalių visokioms kitokioms muzikos rūšims (Roko naktys, Bliuzo naktys, GaDi, Velnio Akmuo, Tundra ir dar visokių kurių nepamenu), bet tokio kaip pop muzikos festivalio kaip ir nėra. Festivaliai yra žiauriai geras dalykas mažiau žinomoms grupėms, kurios ten gali pasireikšti plačiosioms masėms. Peržvelgiau Pop Art istoriją, jis vyko nuo 1989 iki 2000 ir ten dalyvavo tikrai didelė krūva grupių, kurių pavadinimą pirmą kartą girdžiu. Bet yra ir tokių, kurios gerai žinomos. Jeigu visi rėkiam, kad Lietuvoje gero popso nėra (o geras popsas kaip daiktas tikrai egzistuoja), tai kaip jis bus jeigu nėra kur naujoms grupėms pasireikšt? Dabar vieni eina į Eurovizijos atranką, kiti reklamuojasi su maudymukais žurnale Klubas. Grąžinkit popso festivalį!
Beje čia video ne iš Pop Art'o, bet čia mano vaikystės muzika, žiauriai vežanti.
Thursday, February 2, 2012
Trumpas reklaminis
[Man labai patinka kaip Aistė (http://u5ername.wordpress.com/) pradžioj dažniausiai parašo ko šiandien klausosi]
Aš šiandien klausausi įvairiai: Scorpions, Игорь Растеряев (Igor Rasteriaev), visokios devinto dešimtmečio pabaigos TSRS diskotekinės muzikos, Ночной Дозор (Nakties Sargyba) ir Дневной Дозор (Dienos Sargyba) garso takelių. Žodžiu šiandien, kaip ir visada, eklektika. Bet ne apie tai įrašas.
Kuo toliau, tuo labiau prie frazės "I don't want to live on this planet anymore" atsiradimo ir patvirtinimo prisideda ir reklamos. Ne tos, kur rodo per teliką (nes teliko vis dar neturiu, nu teoriškai turiu, jis stovi apačioj svetainėj, bet aš teliką žiūriu tik namie Lietuvoj, tai čia skaitau, kad neturiu). Reklamos internete. Atsidarai kokį nors straipsnį delfyje - ir jis pradingsta, nes iššoka reklama per visą ekraną. Negana to, jos negali išjungti, kol nepraeina kažkiek sekundžių. Arba įsijungi youtube, pvz nori kokio nors kad ir Rammstein klipą pasižiūrėt, o tau išmeta kokio nors Bieberio albumo videoreklamą, kurią praleisti gali kai praeina 5 ar 10 sekundžių (iš tikro tai ne Bieberio, bet kažkokio panašaus lygio veikėjo naujo albumo reklama išlindo). Ir dar po to, kai jau praleidi tą reklamą, išlenda dar viena maža permatoma lentelė video apačioje su kokia nors kita reklama. Arba tarkim žiūri Simpsonų epizodą. Puslapyje su nuorodomis paspaudi ant nuorodos - vienas! Iššoka reklama - nuorodoje palauki 5 sekundes iki patvirtinimo, kad esi gyvas žmogus, paspaudi - du - užsikrauna puslapis - trys - paspaudi "Play" - keturi. Kiekviename žingsnyje iššoka naujas užknisantis reklamos langas. Arba va dabar, ką tik, įsijungiau Любэ ir Безруков klipą ir dainą Берёзы (grupės Liube su aktoriumi Sergejumi Bezrukovu klipą Berželiai) ir prieš jį išlindo... Slow R&B kažkokia videoreklama. Susivemtina! Nenoriu skambėti snobiškai, bet negi šitos dvi muzikos rūšys turi ką nors bendro? Reklameriai galėtų bent jau kažkaip sureguliuoti šitas nesąmones, tarkim jeigu įsijungi Rammstein klipą, tai kokių Megadeth turą reklamuotų. Nors jei jau imant iš šitos pusės... Tokiems kaip Megadeth idiotiškų reklamų nereikia. Jie surenka stadionus ir be youtubo užknisančių reklamų. Darom išvadas? Studijos bruka šlamštą (capt. Obvious, fraulein Engelheart).
Nežinau kaip jums, bet vos tik aš pamatau tokias reklamas per visą puslapį, arba įkyriai išlendančias iš puslapio šono/viršaus, man smegenys automatiškai blokuoja informaciją, esančią reklamoje. Žiūriu į ekraną ir nematau nei kas ten per prekinis ženklas, nei ką reklamuoja. Tas pats ir su videoreklamom (keli atvejai - išimtis, nes video kažkaip sunkiau blokuoti nei paprastą paveiksliuką. Ir video su garsu būna). Mechaniškai palaukiu 5 sekundes, išjungiu ir mėgaujuosi tuo, ką norėjau žiūrėti. BET. Tos 5 sekundės septynioliką kartų per dieną tikrai užknisa. LABAI.
Subscribe to:
Posts (Atom)