Seni nauji laikai

Kiekvieną kartą pradedant naują blogą, kyla klausimas "O apie ką pradėti rašyti". Kadangi čia jau trečias blogas, tiksliau - ketvirtas, nes All That First Class Jet Set Brings Me Down buvo natūraliai numarintas su užsibaigusiu vienu gyvenimo etapu. Seni jo postai buvo perkelti į Baltijos Sezonų archyvą. Tačiau sezonai lieka sezonais, ten bus pildoma tam tikri išgyvenimai ir emocijos, daugiau melancholinio ir XIXa pab - XXa pr jausminio-emocinio lygio. London Seasons visiškai neturiu motyvacijos pildyti, praktika pasibaigė, dabar sėdžiu ir ieškau darbo šitame įvairiataučiame ir kartais būtent todėl sukeliančiame skrandyje bangas megapolyje. Reiškia antri sezonai neribotai uždaryti.

Nežinau ar verta pasiaiškinti, kodėl blogas vadinasi būtent 1980-1993, nes kiekvienas, kas bent kiek mane geriau pažįsta, žino kad manęs visiškai neveža dabartinis laikmetis ir pagrinde mano viduje prieš tai minėta 19-20 amžių sandūra kaunasi su aukščiau minėtais metais. Nereikia aiškinti ir to, kad aš tuos trylika metų laikau vienais sėkmingiausių žmonijos metų visais lygmenimis - gyvenimo, muzikos, filmų, atmosferos. Nenoriu veltis į tolesnes diskusijas, ypatingai tokio lygio kaip "Aš pažiūrėčiau kaip tu tada gyventum be interneto mobiliakų" arba "Tada nebuvo galima laisvai džinsų nusipirkti Lietuvoje" arba "Niekur tu nebūtum išvažiavusi" ir panašiai. Mane tokie ginčai vargina ir kelia nuobodulį. Aš ne šiaip sau taip pasakiau. Jeigu taip manau, reiškia tam yra svari asmeninė priežastis. Ir taip, man patiktų gyventi be interneto, aš taip gyvenau savo pirmus dvylika metų ir man buvo labai gerai. Lygiai taip pat be mobiliako. Man patinka laidiniai telefonai. Kai grįžtu namo, mobiliakus šveičiu į kampą ir skambinu laidiniu. Man patiktų muziką pirkti arba persirašinėti iš draugų arba visiems kartu susėdus klausyti. Kas trukdo taip daryti dabar? Besikeičiantis gyvenimas. Kad ir tų nelaimingų lėktuvo bilietų oro uosto (arba aerouosto, kaip iš senų knygų) kasoje jų jau nebeparduoda. Aš net išmanaus telefono neturiu. Nes man jo nereikia. 80% mano pažįstamų, kurie juos turi, dieną naktį vaikšto užsizombinę ir įsikniaubę į juos. Gatvėse žmonės į tave daužosi, nes vaikšto įsikniaubę telefonus.

 

P.S. turiu tokį namie, malonu klausytis net nudrožtų kasečių.